Kam reikalingi protiniai dantys

Protinius dantis turi ne visi

Ne visi Žemės gyventojai turi vienodą dantų skaičių. Skirtumą sudaro protiniai dantys. Kai kurie žmonės juos turi, kai kurie – ne. Kodėl taip nutinka? Yra keletas versijų.

Antropologo Alano Mano (Prinstono universitetas) nuomone, žmonių skirstymas į „protadančius“ ir „neprotadančius“ prasidėjo maždaug prieš 300 – 400 tūkstančius metų. Mokslininkas mano, jog protinių dantų formavimąsi tuo laikotarpiu sustabdė tam tikra mutacija.

92%

92% suaugusių Žemės gyventojų turi pilną protinių dantų rinkinį. Ketvirčiui žmonių jie iš viso neprasikala. Paprastai tai susiję su vietos trūkumu žandikaulyje.

Inuitai

2014 m. JAV statistiniais duomenimis 10-25% europietiškos kilmės amerikiečių neturėjo bent vieno trečiojo krūminio danties. Afrikietiškos ir azijietiškos kilmės amerikiečių tarpe šis skaičius sudarė atitinkamai 11% ir 40%. Inuitams, gyvenantiems arktiniuose Kanados, Grenlandijos ir Aliaskos regionuose, protiniai dantys prasikala retai, net 45% šių žmonių neturi vieno ar keleto protinių dantų.

 

Prietarai

Prie neteisingų stereotipų ir prietarų apie protinius dantis galima priskirti nuomonę, jog šių dantų dygimas brandžiame amžiuje – normalus reiškinys. Protiniai dantys susiformuoja apie 21 – 22 gyvenimo metus, rečiau apie 27. Simuliatyvinis dantų kalimasis vėlesniame amžiuje gali būti visai kitokios problemos simptomas. Bet kuriuo atveju, reiktų pasikonsultuoti su odontologu.

 

Dėl protinių dantų esame dėkingi smegenims?

Antropologai mano, kad žandikaulio vystymuisi ir dantų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo evoliuciniai pakitimai, susiję su smegenų padidėjimu ir dėl to atsiradusiu žandikaulių susiaurėjimu.  Žmonių rūšies vystymosi procese žmogus neteko 12 dantų: po vieną iltinį ir po du prieškrūminius dantis kiekvienoje pusėje. Taigi, žmogaus sąkandžio redukcijos procesas tęsiasi ir šiandien, todėl tai yra svarbus argumentas evoliucinės teorijos šalininkų tarpe.

Medžiotojai vs Žemdirbiai

Paleontologė Norin fon Kramon-Taubadel (Kento universitetas) atliko daug tyrinėjimų: išanalizavusi 322 kaukolių ir apie 300 žandikaulių, priklausiusių kromanjoniečiams, sandarą, ji sudarė žmonių su skirtingais žandikauliais apgyvendintų teritorijų žemėlapį.

Pagal jos klasifikaciją visus senovinius žmones galima suskirstyti į dvi anatomines grupes – „medžiotojus“ ir „žemdirbius“. Tai liudija skirtumai apatinio žandikaulio sandaroje ir palatomaksilai – gomurio ir viršutinio žandikaulio jungtys.

Apatiniai „žemdirbių“ žandikauliai buvo kiek trumpesni ir platesni, o viršutinė šio kaulo dalis – ilgesnė ir plonesnė negu analogiški kromanjoniečių „medžiotojų“ kaukolių fragmentai. Pagal Norin fon Kramon-Taubadel versiją, žandikaulių skirtumai kromanjoniečių tarpe atsirado dėl skirtumų maisto racione.  Atsiradus minkštesniam maistui, pakito ir mūsų protėvių žandikauliai.  Todėl protinių dantų dygimo faktorius yra kai kurių senovinių žmonių grupių mitybos pokyčių išdava.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

11 − 5 =